Valgomais

Atėjo čia. Čia buvo viskas paruošta ir sutvarkyta. Mergina atsisėdo.

Atėjo ir apsidairė. Nuėjęs atsisėdo prieš Amanda.

- Skanauk, - nusijuokė ji, o pati įsidėjo makaronu su pesto ir pomidoriukų. Ant stalo buvo gražiai padėtas vyno butelys ir dvi taurės.

Įsidėjo makaronų su pesto ir įsidėjo pomidoriukais. Pradėjo išlėto valgyti.

Mergina irgi valgė. Tada įpylė vyno Mirgui ir sau, žinoma nedaug. Kurį laiką Amanda tylėjo tada tarė.
- Ir tu bandysi mane pasiekti?

Pasižiūrėjo į ją.- Ne.- Trumpai pasakė.

Linktelėjo ir galvoje kai ką pamanė tačiau nutylėjo.
- Klausyk, kodėl tu toks tylus? Atsiprašau, už tą bučinį, galbūt per daug stengiausi, bet norėjau įtikti žiūrėk... tikrai nenoriu padaryti blogo įvaiždžio apie save tačiau... na norėjau pasistengti dėl tavęs, kad tau būtų čia malonu ir.. na... - mergina pritrūko žodžiu, tačiau iš jos akių išriedėjo ašara. Ji ją greitai nusivalė ir tik nuleido galvą.

Atsistojo ir priėjo prie jos. Priklaupė ir pakėlė jos galvą kad žiūrėtu tiesiai jai į akis.- Man čia malonu vien dėl to kad tu esi.

Amanda nedrąsiai palietė jo ranką. Tada atsistojo ir apkabino jį.

Pakabino ją per liemenį ir šyptelėjo.

Šyptelėjo ir linktelėjo.
- Ačiū.

Šyptelėjo ir pabučiavo ją.

Ji atsakė į bučinį ir atsitraukė.

Atsiduso ir pasižiūrėjo į ją.- Aš tikriausiai eisiu.

- Žinoma, - linktelėjo ji. - Tave palydėti iki durų?

- Pirma padėsiu tau susitvarkyti.- Pasakė pasižiūrėjęs į ją/

- Tikrai nereikia, - šyptelėjo mergina. - Aš pati.

- Man būtu tik malonumas tau padėti... ir noriu ilgiau pabūti su tavimi.

- Sakau, jeigu nori, visada gali likti, - šyptelėjo ji.

- Man jau namą nupirko todėl turiu viską susitvarkyti.- Atsiduso.

- Kada spėjo? - susiraukė.

- Prieš kelias minutes.- Pasakė ir pasižiūrėjo į ją.

Įkvepė ir iškvėpė. Greitai apsisuko, ir paimė nuo stalo pomidoriuką.
- Suprantama, - linktelėjo jį sukramčiusi.

- Aš eisiu, kol nesupratau kad be tavęs negaliu gyventi.- Pasakė net negalvodamas ką sako ir nuėjo.